Nuo neatmenamų laikų domiuosi stiliumi ir estetika aprangoje. Kadangi teko paragauti grožio konkursų, modelio, šokėjos duonos – žinau, kokį svarbų vaidmenį aprangoje atlieka apatinis trikotažas. Tad, mūsų mielosios, noriu su jumis pasidalinti savo pastebėjimais ir sukaupta patirtimi...
Kažkada parodos „Pelenė“ metu prie mūsų priėjo moteris ir paklausė, ar mes neturime baltos spalvos kelnaičių, nes ant lentynų matė tik juodos ir kūno spalvos. Atsakiau, jog, deja, neturime baltų ir paklausiau, dėl ko jai reikia būtent baltų kelnaičių. Ji paaiškino dirbanti ligoninėje ir po baltu chalatu norinti dėvėti baltas kelnaites.
Štai čia ir yra pirmoji klaida. Jeigu jūsų tikslas yra dėvėti apatinį trikotažą tokį, kuris persišviestų pro rūbus ir jį matytų visi aplinkiniai, tokiu atveju - klaidos jokios nėra. Tačiau, jeigu jūsų tikslas yra priešingas – po baltu chalatu ar kelnėmis mūvėti tokias kelnaites, kad jų nesimatytų – rinkitės kūno spalvos, kuri būtų kuo artimesnė jūsų odos spalvai arba šiek tiek tamsesnė. Pavyzdžiui, „EiVi“ apatinio trikotažo kūno spalva yra artimesnė įdegusio kūno spalvai, nes kaip tik vasarą ir dėvime šviesius drabužius. Tad tokių kelnaičių tikrai niekas nepastebės. Ir apskritai, nors ir nepatinka jums ši spalva, rekomenduoju turėti bent vieną tokios spalvos komplektą, nes kažkada jo tikrai prireiks. Tokios spalvos apatinį trikotažą galite dėvėti ne tik po baltais, bet ir po juodais peršviečiamais drabužiais - jis liks nematomas, matysis tik jūsų kūno linijos. Plauti tokios spalvos trikotažą patarčiau rankomis, jeigu norite, jog spalva kuo ilgiau išliktų tokia kokia buvusi.
Kartais, ypač vasarą, mėgstu apsitempti trikotažinę suknelę arba palaidinę. Po tokiu drabužiu ypatingai atsargiai renkuosi apatinį trikotažą. Čia vėlgi jis turi išlikti nematomas. O ką aš dažniausiai pastebiu, kai moterys dėvi tokius drabužius - antrą klaidą: liemenėlės nėrinukų raštą, kur prasideda ir baigiasi jos kelnaitės, iš po kelnaičių atsiradusius keistus figūros linkius, kurie tikrai nepuošia.
Tad antrasis mano patarimas – turėkite savo apatinių stalčiuje tokią liemenėlę ir kelnaites, kurios neturėtų iškilių nėrinių (kad nėrinukai gražūs - nesiginčysiu), būtų pasiūtos iš lygios medžiagos, kelnaitės neturėtų siūlių arba būtų plokščiasiūlės ir būtinai kelnaitės būtų dydžiu didesnės (tai tikrai geriau nei dėvėti per mažas).
Kodėl nereikėtų dėvėti per mažo dydžio kelnaičių?
Ypatingoms progoms, kurių gyvenime retkarčiais pasitaiko, turėkite ir figūrą formuojantį apatinį trikotažą – jis gražiai „įrėmins“ jūsų figūrą ir atrodysite labai dailiai įsispraudusi į tą kojinės formos suknelę. Visi žiūrės į jus ir galvos, kokia puiki figūra, o ne „tai štai kokios formos jos kelnaitės“.
Tačiau kartais apatinis trikotažas gali būti ir stiliaus detalė, kaip kad, pavyzdžiui, visų numylėta „EiVi“ braletė. Jos dailūs nėriniai gali koketiškai išlysti iš po suknelės ar marškinių, o nugaroje sukryžiuotos siauros petnešėlės gražiai šmėžuoti ant nuogos nugaros. O gal jūs norėsite išskirti aprangos akcentus - apsivilkti kontrastuojantį su jūsų rūbais apatinį trikotažą? Darykite tai stilingai ir gražiai, kad neatrodytų vulgariai ir neskoningai.
Tad bet kokiu atveju, stilius taisyklių neturi - mes kuriame jį pačios taip, kaip jį jaučiame. Tiesiog pravartu į save kartais pažiūrėti ir iš šalies ir įsivertinti, ar apranga nedarko mūsų figūros. O aš linkiu mylėti tai, ką matote veidrodyje, atskleisti tai, ką turite gražiausio ir nepamiršti jaustis patogiai.