Gimdos kaklelio vėžys - kaip galime užkirsti jam kelią

Kasmet eiti pas ginekologą – realybėje tai daro reta. Ne todėl, kad nerūpėtų sveikata. Dažniausiai todėl, kad nieko neskauda, jaučiamės gerai ir atrodo, kad „dar ne dabar, vėliau, kai bus daugiau laiko“.

Problema ta, kad gimdos kaklelio vėžys vystosi būtent taip – tyliai.

Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas apie 500 moterų, o apie 200 kasmet miršta nuo šios ligos. Tai vieni aukščiausių mirtingumo rodiklių Europos Sąjungoje.
Ir svarbiausia – didelės dalies šių atvejų būtų galima išvengti, jei ikivėžiniai pakitimai būtų nustatyti laiku, dalyvaujant patikros programoje.

Sausis – gimdos kaklelio vėžio žinomumo mėnuo. Todėl dalinamės aiškia, atnaujinta ir svarbia informacija apie prevenciją Lietuvoje.

Kodėl moterys nedalyvauja gimdos kaklelio vėžio patikros programoje?

Nepaisant to, kad programa nemokama, apie pusė moterų Lietuvoje joje nedalyvauja.

2015 m. atlikta apklausa parodė, kad pagrindinės priežastys:

• baimė sužinoti „blogą“ tyrimo atsakymą,
• baimė, kad tyrimo metu skaudės,
• įsitikinimas, kad jei jaučiuosi sveika, tyrimas nereikalingas,
  
• kvietimo negavimas,
• laiko trūkumas.

Tai labai žmogiška. Tačiau dauguma šių baimių kyla iš nežinojimo ar informacijos stokos.

Kodėl nereikia kliautis gera savijauta?

Gimdos kaklelio vėžys ankstyvose stadijose dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Jau žinome, kad liga vystosi lėtai, apie 10–20 metų.

Pirmieji simptomai (neįprastas kraujavimas, pakitusios išskyros, skausmas lytinių santykių metu ar dubens srityje) dažniausiai atsiranda jau vėlesnėse stadijose.

Todėl patikra skirta ne toms, kurios jau blogai jaučiasi, o toms, kurios jaučiasi gerai, kad būtų galima pakitimus aptikti dar ikivėžinėje stadijoje. Ikivėžiniai pakitimai yra sėkmingai išgydomi. Laiku suteikus gydymą, išvengiama vėžio progresavimo ir plitimo.

Kas sukelia gimdos kaklelio vėžį?

Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV).

Svarbu suprasti:

• per gyvenimą ŽPV užsikrečia didžioji dalis žmonių,
• ne visi užsikrėtę suserga,
• vėžys vystosi tada, kai aukštos rizikos ŽPV infekcija organizme išlieka ilgą laiką.

Kalbant apie ŽPV ir gimdos kaklelio vėžio prevenciją, vis dar sklando klaidingi įsitikinimai, kurie trukdo suprasti realią riziką ir prevencijos galimybes.

Mitas ar faktas?

Mitas: „Prezervatyvai nuo nieko neapsaugo.“

Faktas. Prezervatyvai reikšmingai mažina lytiškai plintančių infekcijų riziką, ypač tų, kurios perduodamos per kūno skysčius – chlamidijų, gonorėjos, ŽIV.
Nuo infekcijų, kurios plinta per odos kontaktą, pavyzdžiui, ŽPV, apsauga nėra visiška, tačiau rizika taip pat sumažėja. Todėl prezervatyvai yra svarbi, nors ir ne vienintelė, prevencijos priemonė.

Mitas: „Jei neturiu lytinių santykių, ŽPV man neaktualus.“

Faktas. ŽPV gali būti perduodamas odos–odos kontakto metu. Virusui perduoti nebūtinas lytinis aktas su įsiskverbimu. Be to, žmogus gali būti viruso nešiotojas nejausdamas jokių simptomų ir apie tai nežinoti.

Mitas: „Žmogaus papilomos virusą galima išgydyti.“

Faktas. Šiuo metu nėra gydymo, kuris pašalintų ŽPV iš organizmo.
Gydomas ne pats virusas, o jo sukelti pakitimai. Dėl šios priežasties prevencija ir reguliarūs profilaktiniai tyrimai yra pagrindiniai būdai išvengti rimtų pasekmių.

Mitas: „Jei pasiskiepijau, patikra nebereikalinga.“

Faktas. Net ir pasiskiepijus būtina dalyvauti gimdos kaklelio vėžio patikros programoje.
ŽPV vakcina neapsaugo nuo visų viruso tipų, todėl patikra išlieka esmine prevencijos dalimi visoms moterims.

Mitas: „Kuo dažniau tikrinuosi, tuo geriau.“

Faktas. Moksliniai tyrimai rodo, kad patikra, atliekama dažniau nei rekomenduojama, nepagerina ligos nustatymo ar gydymo rezultatų. Gimdos kaklelio vėžys vystosi lėtai,  dažniausiai per 10-20 metų. Todėl svarbiausia yra reguliarus dalyvavimas patikros programoje pagal nustatytus ir patvirtintus intervalus, o ne per dažni tyrimai.

Mitas: „ŽPV – tik moterų problema.“

Faktas. ŽPV infekcija paplitusi ir tarp vyrų. Vyrai dažnai neturi jokių simptomų, tačiau gali būti viruso nešiotojai ir jį perduoti. ŽPV gali sukelti ir vyrų onkologinius susirgimus – ryklės, išangės ar varpos srityse. Vyrams nėra reguliarios patikros programos, todėl jiems svarbu skiepytis nuo ŽPV ir saugiai lytiškai elgtis.

Gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai

Gimdos kaklelio vėžio riziką didina:

• ankstyvi lytiniai santykiai;
• didelė lytinių partnerių kaita;  
• infekuotumas keliais skirtingais AR ŽPV tipais;
• rūkymas (mažina vietinį gimdos kaklelio imuninį atsaką);
• ilgalaikis hormoninės kontracepcijos vartojimas ŽPV infekuotoms moterims (> 5 metus);
• imunodeficitinės būklės (pvz.: ŽIV);
• lytiškai plintančios infekcijos;
• didelis gimdymų skaičius (> 3 ar kai pirmas gimdymas įvyksta iki 17 metų amžiaus);
• rūkymas, mitybos nepakankamumas ar viršsvoris.

Kaip veikia gimdos kaklelio vėžio patikros programa Lietuvoje?

Patikros programa skirta ikivėžiniams pakitimams nustatyti, kad būtų galima ligą sustabdyti dar iki vėžio.

Jei negavote kvietimo pasitikrinti, galima aktyviai klausti poliklinikoje, ar nepriklauso profilaktinis programinis tyrimas.

Pagal programą:

• moterims nuo 25 iki 34 metų kas 3 metus atliekamas nemokamas citologinis (PAP) tyrimas,
• moterims nuo 35 iki 59 metų kas 5 metus atliekamas nemokamas aukštos rizikos ŽPV (AR ŽPV) tyrimas. Jei 35 metų ir vyresnei moteriai nustatomas aukštos rizikos ŽPV, citologinis tyrimas iš tos pačios terpės atliekamas nemokamai.

Jaunesnėms moterims aukštos rizikos ŽPV tyrimas nerekomenduojamas, nes šiame amžiuje infekcija dažnai praeina savaime ir gali sukelti daugiau nerimo nei naudos.

Tačiau, jei mergina anksti pradėjo lytinius santykius, tarkime 16 metų, ji neturėtų laukti 25 metų, kol galės nemokamai dalyvauti patikros programoje. Rekomenduojama atlikti citologinį (PAP) tyrimą iš gimdos kaklelio po 3 metų nuo lytinių santykių pradžios arba sulaukus 21 metų. Be to, kasmet reikėtų tikrintis ir dėl kitų lytiškai plintančių infekcijų (LPI).

Taip pat svarbu žinoti, kad moterims po menopauzės gimdos kaklelio vėžio rizika neišnyksta. Vis dėlto būtent šioje amžiaus grupėje moterys dažniau nustoja tikrintis. Svarbu paskatinti tikrintis ne tik save, bet ir savo mamas.

Kaip atliekamas gimdos kaklelio tyrimas?

Tyrimas atliekamas moteriai gulint ginekologinėje kėdėje. Į makštį atsargiai įvedamas makšties skėtiklis, kad būtų matomas gimdos kaklelis. Ši dalis gali būti nemaloni, bet neskausminga. Tuomet specialia šluotele ar šepetėliu nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir iš kanalo švelniai paimamas mėginys. Mėginio paėmimas dažniausiai trunka iki 1 minutės.

Lietuvoje „paprastas“ citologinis tyrimas valstybės lėšomis yra atliekamas visoms 25-34 metų moterims. Ląstelės paskleidžiamos ant stiklelio kartu su tuo, kas „pasitaiko pakeliui“ – krauju, gleivėmis, sperma, makšties žvakučių liekanomis, bakterijomis. Tai gali apsunkinti vertinimą.

Aukštos rizikos ŽPV tyrimas atliekamas skystoje terpėje. 25-34 m. moterys gali paprašyti tyrimo skystoje terpėje vietoj „paprasto“ – reikės sumokėti skirtumą nuo valstybės kompensuojamos kainos. Ląstelės pirmiausia „išplaunamos“ skystyje, o laboratorijoje vertinamos atskirtos nuo visų priemaišų. Todėl toks tyrimas tikslesnis ir patikimesnis. Be to, iš to paties mėginio galima atlikti kitus papildomus molekulinius tyrimus (pvz., LPI ligų sukėlėjus).

Kaip pasiruošti tyrimui?

Kad rezultatai būtų kuo tikslesni, rekomenduojama:

• tyrimą atlikti ne mėnesinių metu,
• 48 valandas prieš tyrimą vengti lytinių santykių,
• nenaudoti tamponų, makšties žvakučių, kremų,
• neplauti makšties (prausiama tik vulva).

Gimdos kaklelio vėžio prevencija, kuri veikia

Gimdos kaklelio vėžio riziką mažina:

• reguliarus dalyvavimas patikros programoje,
• vakcinacija nuo ŽPV (ji nepakeičia patikros),
• rūkymo atsisakymas,
• barjerinė kontracepcija (ji mažina riziką, bet jos visiškai nepanaikina).

Lietuvoje nemokamai skiepijami mergaitės ir berniukai nuo 11 metų, naudojant devynvalentę vakciną. Efektyviausia skiepytis iki lytinio gyvenimo pradžios, tačiau vakcinacija galima ir vyresniame amžiuje.

Kam skiepyti berniukus? ŽPV pavojingas ne tik moterims – AR ŽPV vyrams gali sąlygoti ryklės, varpos ir išangės ikivėžinius pokyčius bei vėžį, o MR ŽPV (mažos rizikos) – šių organų karpas.

Kad vakcina būtų veiksminga visuomenės mastu, reikia paskiepyti bent 80-90 % tikslinės grupės. Tuomet susidaro visuomenės imunitetas, saugantis ir neskiepytus. Kadangi Lietuvoje šių apimčių dar nepasiekta, berniukų vakcinacija padeda mažinti ŽPV plitimą ir su juo susijusias ligas.

*   *  *  *  *

Jei patikrą vis atidedate – tai labai žmogiška. Tačiau gimdos kaklelio vėžys ilgą laiką vystosi tyliai ir be jokių simptomų, o patikra skirta atrasti dar ikivėžinius pakitimus, kurie sėkmingai gydomi. Tai viena iš vėžio formų, kurių galima išvengti reguliariai tikrinantis, net jei jaučiatės sveika.

Pasitikrinti verta dėl savęs.
Ir priminti toms, kurios jums rūpi.

Kada paskutinį kartą tikrinotės gimdos kaklelį?

Straipsnyje pateikiama informacija parengta remiantis  gimdoskaklelis.lt ir nvi.lt viešai skelbiamomis rekomendacijomis. Turinį patikrino gydytoja akušerė ginekologė, prof. med. m. dr. Kristina Jarienė.