Padidėjęs prakaitavimas daugeliui žmonių gali būti itin nemalonus ir keliantis nepatogumų, ypač jei jis pasireiškia net be fizinio krūvio ar aukštesnės oro temperatūros. Ar tai liga? Kada verta sunerimti? Kokios priežastys slypi už šio reiškinio ir kaip sau padėti natūraliai? Apie visa tai kalbamės su gydytoja, endobiogenikos specialiste Fausta Viktorija Girulskiene.
Kas yra hiperhidrozė? Kada prakaitavimas laikomas problema?
Hiperhidrozė – tai būklė, kai žmogus prakaituoja gerokai daugiau nei būtina kūnui atvėsinti. Prakaituojame visi, tačiau kai prakaitas teka „be priežasties“, net esant ramybės būsenai, tai gali rodyti tam tikrus organizmo disbalansus.
Ar galima išskirti skirtingas hiperhidrozės formas?
Taip. Yra dvi pagrindinės formos:
Pirminė (idiopatinė) hiperhidrozė – neturi aiškios medicininės priežasties. Ji dažniausiai pasireiškia lokaliai – pažastyse, delnuose, pėdose ar veide. Manoma, kad šiuo atveju pernelyg aktyvi simpatinė nervų sistema siunčia per stiprius signalus prakaito liaukoms. Pirminė hiperhidrozė sudaro 93 % visų hiperhidrozės atvejų.
Antrinė hiperhidrozė – tai prakaitavimas, atsirandantis dėl kitų organizmo sutrikimų:
- skydliaukės veiklos (pvz., hipertireozės),
- infekcijų (pvz., tuberkuliozės),
- cukrinio diabeto,
- menopauzės,
- onkologinių ligų,
- dėl vaistų, (pvz., antidepresantų).
Antrinės hiperhidrozės atveju prakaitavimas paprastai yra gausesnis ir apima visą kūną. Beje, naktinis prakaitavimas dažniausiai rodo būtent antrinę formą.
Kokie veiksniai dažniausiai sukelia padidėjusį prakaitavimą?
Vienas pagrindinių veiksnių – autonominės nervų sistemos (tai nervų sistemos dalis, kuri veikia automatiškai – be mūsų valios) ir hormonų pusiausvyros sutrikimas.
Autonominė nervų sistema skirstoma į dvi pagrindines dalis:
- Simpatinę nervų sistemą – aktyvuojasi streso, įtampos metu („bėk arba kovok“ reakcija): didina širdies susitraukimų dažnį, skatina gliukozės išsiskyrimą į kraują, aktyvina prakaito liaukas ir t.t.
- Parasimpatinę nervų sistemą – atsakinga už „poilsio ir virškinimo“ būseną: ramina, lėtina širdies darbą, skatina virškinimą.
Prakaitavimą reguliuoja būtent simpatinė nervų sistema – per vadinamuosius cholinerginius neuronus (taip perduodamas signalas prakaito liaukoms).
Kaip endobiogenika paaiškina hiperhidrozės atsiradimą?
Endobiogenika – individualizuotas diagnostikos ir sveikatinimo metodas, nagrinėjantis žmogaus organizmą kaip vientisą sistemą, siekiant nustatyti gilesnes sutrikimų priežastis.
Endobiogenikos požiūriu, gausus prakaitavimas gali būti susijęs su iš prigimties aktyvesne, dominuojančia parasimpatine nervų sistema. Tai reiškia, kad žmogaus organizmas natūraliai yra jautresnis ir linkęs greičiau reaguoti į vidinius ar išorinius pokyčius. Tai gali būti paveldėta ar susiformuoti dėl gyvenimo būdo.
Tačiau šis parasimpatinis aktyvumas dažnai kyla kaip atsakas į simpatinės nervų sistemos hiperaktyvumą. Simpatinė sistema suaktyvėja patiriant stresą, nerimą, panikos epizodus – tuomet išsiskiria adrenalinas ir kortizolis, kurie gali sukelti šaltą, intensyvų prakaitavimą, ypač pažastyse, delnuose ar pėdose.
Yra keletas būdingų požymių, pagal kuriuos galima spręsti apie nervų sistemos reakcijas:
- Šlapi ir šilti delnai dažniau rodo aktyvią parasimpatinę nervų sistemą (kai ji aktyvi iš prigimties).
- Šlapi ir šalti delnai dažniausiai atsiranda esant aktyviai simpatinei nervų sistemai dėl staigaus adrenalino poveikio.
Taip pat svarbi ir kasa: jei jos veikla silpnesnė arba ji per daug apkrauta (pvz., suvalgius riebaus maisto), žmogus gali prakaituoti nakties pradžioje.
Be to, hiperhidrozė gali atsirasti ir dėl hormonų disbalanso:
- Skydliaukės hormonų perteklius (pvz., esant hipertireozei) aktyvina viso organizmo medžiagų apykaitą ir dažnai sukelia gausesnį prakaitavimą.
- Estrogenų trūkumas (dažnas perimenopauzės, menopauzės ar PMS laikotarpiu) taip pat lemia karščio bangas ir prakaitavimą.
Net prakaito kvapas gali daug ką pasakyti:
- Aitrus, svogūnus primenantis kvapas gali būti susijęs su aktyvesniais estrogenais.
- Rūgštus prakaito kvapas dažnai rodo adrenalino poveikį.
Kaip mūsų emocijos, stresas ar gyvenimo tempas veikia prakaitavimą?
Emocinė įtampa ir stresas gali paskatinti hiperhidrozės pasireiškimą. Kiekvieną kartą, kai patiriame įtampą – net jei tai tik nerami mintis – mūsų kūnas įjungia „pavojaus režimą“. Aktyvuojama simpatinė nervų sistema, o antinksčiai pradeda išskirti stresinius hormonus – adrenaliną ir kortizolį. Šie hormonai yra atsakingi už organizmo mobilizavimą: nuo širdies ritmo pagreitėjimo, raumenų įsitempimo iki prakaito liaukų suaktyvinimo. Taip kūnas ruošiasi „bėgti arba kovoti“, net jei realaus pavojaus nėra.
Adrenalinas veikia labai greitai – vos per kelias sekundes. Jis aktyvuoja prakaito liaukas, ypač delnuose, paduose, pažastyse. Kortizolis išsiskiria šiek tiek vėliau, bet jo poveikis yra ilgesnis – ilgainiui jis padidina prakaito liaukų jautrumą. Jei šis procesas tampa nuolatiniu, gali išsivystyti lėtinė hiperhidrozė.
Kokius papildomus ženklus stebite vertindama pacientus endobiogenikos metodu?
Endobiogenikos konsultacijos metu surenkama išsami anamnezė, atliekama apžiūra.
Svarbu labai tiksliai surinkti informaciją apie tai:
- kada žmogus prakaituoja – dieną ar naktį,
- ar prakaitavimą lemia emocijos, kofeinas, stresas,
- kurioje kūno vietoje jis pasireiškia – pažastyse, delnuose, pėdose ar visame kūne.
Be to, atliekame išsamius kraujo tyrimus ir analizuojame funkcijos biologijos indeksus. Jie padeda įvertinti visos hormoninės sistemos – antinksčių, skydliaukės, lytinių hormonų – veiklą.
Kokie dažniausi pokyčiai matomi tyrimuose?
Nervų sistema: esant per dideliam, ilgalaikiam simpatinės sistemos aktyvumui, kuris pasireiškia nerimu, nemiga, pagreitėjusiu širdies ritmu, yra aktyvuojama kortikotropinė (antinksčių) ašis, o antinksčiai išskiria kortizolį, adrenaliną. Tuomet tyrimuose dažnai matome padidėjusį kortizolio aktyvumą.
Skydliaukės ašis: gali būti stebimas skydliaukės hiperaktyvumas: (subklinikinė) hipertireozė, esant šiam sutrikimui vargina gausesnis prakaitavimas, žmogus skundžiasi karščio netoleravimu.
Lytinė ašis: padidėjęs prakaitavimas + karščio bangos gali būti dėl estrogenų trūkumo. Karščio bangų pasireiškimui taip pat įtakos turi ir betasimpatinės nervų sistemos hiperaktyvumas. Tai dažniausiai atsispindi ir tyrimuose.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl gausaus prakaitavimo?
Ypač svarbu nedelsti, jei:
- prakaitavimas atsirado staiga,
- yra labai gausus,
- atsirado kartu su svorio kritimu, apetito stoka ar karščiavimu.
Tokiais atvejais būtina atlikti išsamesnius tyrimus.
Ką galima daryti natūraliai? Ar padeda gyvenimo būdo keitimas?
Tikrai taip. Tiek praktikoje, tiek tyrimuose pastebime, kad net ir nedideli pokyčiai gali sumažinti prakaitavimą.
Mitybos rekomendacijos:
- mažinti alkoholio, kofeino, karšto ir aštraus maisto vartojimą,
- vengti riebaus ir perdirbto maisto,
- valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis,
- užtikrinti pakankamą vandens ir magnio kiekį.
Kasdieniai įpročiai:
- dėvėti natūralaus pluošto drabužius (tencelio modalas, medvilnė, linas, merino vilna),
- palaikyti vėsesnę kambario temperatūrą, ypač miegant (18–19 °C),
- laikytis 8/8/8 taisyklės: 8 val. miegui (labai svarbus reguliarus miego ritmas), 8 – darbui, 8 – laisvalaikiui,
- reguliariai judėti, sportuoti.
Streso mažinimas:
- kvėpavimo pratimai bent po 2-5 minutes kasdien (pvz., 4-6: įkvėpti per 4 sek., iškvėpti per 6 sek.; 4-4-4: įkvėpti per 4 sek., 4 sek. sulaikyti kvėpavimą ir iškvėpti per 4 sek.),
- meditacija, joga, kuksando, „mindfulness“ – ilgainiui sumažina per didelį simpatinį aktyvumą,
- psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija – jei kartu su gausiu prakaitavimu pasireiškia nerimas, panikos atakos.
O kokią vietą užima vaistiniai augalai?
Endobiogenikoje dažnai skiriami individualūs augaliniai preparatai, mikstūros. Pavyzdžiui:
- Autonominės nervų sistemos balansavimui – vaistiniai augalai, pasižymintys nervų sistemą raminančiu poveikiu: vaistinė ramunė, vaistinė melisa, raudonžiedė pasiflora, tikroji levanda ir kt.,
- Esant estrogenų trūkumui – kvapusis šalavijas,
- Kortizolio reguliavimui, slopinimui – paprastoji sukatžolė,
- Adaptogenai (pvz., rodiolė, eleuterokokas).
Svarbu, kad augalai būtų parinkti pagal tyrimus ir konkretaus žmogaus būklę.
Ar botulino toksino injekcijos – išeitis?
Taip, jos gali padėti sumažinti prakaitavimą, nes laikinai blokuoja nervinius signalus į prakaito liaukas. Tačiau poveikis trunka tik apie pusę metų, todėl tai tik simptominis sprendimas.
Mano nuomone, svarbiau ieškoti ir spręsti tikrąsias priežastis bei atkurti neuroendokrininės sistemos balansą.
Ar ilgalaikis stiprių antiperspirantų naudojimas yra saugus?
Ne visada. Stiprūs antiperspirantai su dideliu kiekiu aliuminio druskų (10–20 %) blokuoja prakaito išsiskyrimą sudarydami „kamštelius“ liaukose. Jie gali sukelti šalutinį poveikį:
- odos sudirginimą, niežėjimą, kontaktinį dermatitą (ypač jei naudojami po skutimosi),
- kartais – kompensacinį prakaitavimą kitose kūno vietose.
Tokiu atveju patariu daryti pertraukas, vengti naudoti ant ką tik nuskustos odos ir išbandyti natūralius dezodorantus, kurie prakaitavimo nemažina, tačiau neutralizuoja nemalonų prakaito kvapą.
Pabaigai – ką norėtumėte palinkėti žmonėms, kuriuos vargina padidėjęs prakaitavimas?
Svarbiausia – nenuleisti rankų. Prakaitavimas nėra tik kosmetinė problema. Jis gali būti vertingas signalas, kad organizme kažkas išsibalansavo. Ieškokite priežasties, stebėkite savo kūną ir, jei reikia – kreipkitės pagalbos.
