Per visus šiuos metus, kurdama produktus ir bendraudama su moterimis, supratau vieną dalyką: mes dažnai kaltiname save dėl simptomų, kuriuos iš tikrųjų lemia hormoniniai pokyčiai. Dažnai mums trūksta informacijos, o kartais ir supratimo iš aplinkos.
Todėl naujasis Vilniaus universiteto tyrimas „HEAL-Women: hormoniniai pokyčiai ir moterų psichikos sveikata“ man atrodo ypatingai svarbus. Jis gali padėti suprasti, kodėl dalis moterų prieš menstruacijas ar (peri)menopauzėje patiria stiprius emocinius, psichologinius ir fizinius pokyčius, kurie stipriai paveikia tiek jų pačių, tiek jų artimųjų kasdienybę.
„Gentle Day“ prisideda prie šio projekto finansavimo ir informacijos sklaidos, nes matau, kaip šių žinių trūksta ne tik moterims, bet ir sveikatos specialistams. Mums svarbu, kad tyrimas būtų sėkmingas, todėl prie jo gali prisidėti ir mūsų bendruomenė - kiekviena pirkėja, apsipirkdama mūsų e-parduotuvėje, gali skirti paramą šiam moksliniam tyrimui.
Apie tai, kaip atrodys tyrimas, kuo jis svarbus ir kokių pokyčių galime tikėtis, pasakoja tyrimo vadovė, neuromokslininkė prof. Ramunė Grikšienė.
Kas Jūs ir kuo užsiima Jūsų mokslinė tyrimų grupė?
Esu neuromokslininkė Ramunė Grikšienė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė.
Nuo studijų laikų, t. y. jau beveik 20 metų, domiuosi, kaip hormonai, ypač lytiniai, yra susiję su įvairiais procesais, vykstančiais smegenyse. Vadovauju Hormonų ir smegenų funkcijų tyrimų grupei, kurioje tiriame smegenų veiklą įvairiais hormonų pokyčių laikotarpiais: menstruacinio ciklo metu, keičiantis ciklo fazėms; moterims vartojant hormoninę kontracepciją; (peri)menopauzėje; taip pat tiriame vyrus, priklausomai nuo testosterono ir kortizolio lygių.
Matuojame, kaip keičiasi smegenų sužadinimo/slopinimo pusiausvyra ramybės būsenoje, kaip smegenys reaguoja į emocinius dirgiklius, kaip stipriai įsitraukia atliekant įvairias kognityvines užduotis. Taip pat klausiame, kaip žmonės jaučiasi, kaip vertina save esant aukštesniems ar žemesniems hormonų (estrogenų, progesterono, testosterono, kortizolio) lygiams.
Savo tyrimuose nemažai dėmesio skiriame ir stresui - matuojame, kaip kūnas į jį reaguoja, vertiname, kaip šios reakcijos susijusios su hormonais. Dalyvaujame projekte, besigilinančiame, kaip kinta mokytojų streso rodikliai jiems mokantis taikyti dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) technikas.
Bendradarbiaujame su ginekologais, psichologais ir kitais specialistais Lietuvoje bei užsienyje.
Kuo išsiskiria naujasis tyrimas „HEAL-Women“? Kas jį organizuoja ir kiek laiko truks?
Šiuo metu Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre pradedame naują tyrimą „HEAL-Women: hormoniniai pokyčiai ir moterų psichikos sveikata“. Tyrimą vykdysime bendradarbiaujant su partneriais Lietuvoje (pvz., Lietuvos menopauzės asociacija) ir užsienyje (pvz. Nyderlandų Erasmus universitetas ir kt.).
Tyrimas vyks nuo 2025 iki 2029 metų. Per tą laiką atliksime eksperimentus, išanalizuosime duomenis ir rezultatus paskelbsime mokslinėje spaudoje, bei visuomenei prieinamuose šaltiniuose.
Koks yra pagrindinis šio tyrimo tikslas? Kodėl jis ypač svarbus moterų psichikos sveikatai?
Tyrimą paskatino suvokimas, kad moterų psichikos sveikata labai glaudžiai susijusi su hormonų pokyčiais, vykstančiais jų kūne. Nemažai psichikos, ypač nuotaikos, sutrikimų (depresija, nerimas, panikos atakos) pasireiškia ar paaštrėja tuo metu, kai hormonų lygiai stipriai keičiasi: paauglystėje, priešmenstruaciniu periodu, nėštumo metu ir po gimdymo, (peri)menopauzėje. Labai svarbu tai, kad nedaug moterų ir netgi sveikatos specialistų susieja hormonų sistemoje ir psichikoje vykstančius procesus, o tai apsunkina diagnozavimą ir apriboja pagalbą. Be to, iki šiol tebėra neaišku, kodėl vienos moterys nepatiria beveik jokių (ar patiria tik lengvus) su hormonų svyravimais susijusių simptomų, o kitoms tai tampa rimtu iššūkiu, apribojančiu ir sutrikdančiu sveikatą, socialinius ryšius bei darbingumą.
Savo tyrime apimsime dvi tikslines grupes. Pirma - jaunos moterys, turinčios reguliarų menstruacinį ciklą ir patiriančios vidutinio sunkumo priešmenstruacinius simptomus (PMS) bei ypač sunkius simptomus lemiančius priešmenstruacinę disforiją (PMDS). Neretai pastebima, kad PMDS klaidingai diagnozuojamas kaip depresija, bipolinis ar nerimo sutrikimas - dažnai net neįvertinant, kad simptomų pasireiškimas tiesiogiai susijęs su menstruaciniu ciklu. Neseniai publikuotas mokslininkų iš Jungtinės Karalystės tyrimas atskleidė, kad PMDS reikšmingai pablogino ne tik jį patiriančių simptomus moterų, bet ir jų partnerių gyvenimo bei tarpusavio santykių kokybę. Ilgalaikiai (longitudiniai) ir eksperimentiniai tyrimai rodo, kad moterys, sergančios PMDS, dažniau patiria depresiją prieš ir po gimdymo, taip pat turi didesnę savižudybės riziką. Bent kelių tyrimų rezultatai rodo, kad ypač moterims, patiriančioms PMDS ir priklausančioms savižudybės rizikos grupėje, šios rizikos lygis kinta priklausomai nuo menstruacinio ciklo fazės - jis yra didžiausias prieš pat menstruacijas arba jų metu.
Antra tiriamųjų grupė – vidutinio amžiaus moterys, susiduriančios su (peri)menopauzės simptomais, kurie pasireiškia ne tik kaip fiziologiniai simptomai (dažniausiai karščio bangos), bet ir kaip sutrikęs miegas, padidėjęs nerimas, pablogėjusios kognityvinės funkcijos ir kt. Tyrimai rodo, kad menopauzės simptomai daro reikšmingą įtaką moterų dalyvavimui darbo rinkoje. Dalis moterų patiria tokį simptomų intensyvumą - miego sutrikimus, kognityvinių funkcijų suprastėjimą, ryškų nerimą, emocinius svyravimus ir karščio bangas - kad tai lemia dažnesnį nedarbingumą, sumažėjusį darbo efektyvumą arba net priverstinį pasitraukimą iš darbo rinkos. Tarptautiniai apklausų Jungtinėje Karalystėje duomenys rodo, kad reikšminga dalis menopauzę išgyvenančių moterų svarsto keisti karjerą, mažinti krūvį ar išeiti iš darbo dėl to, kad jų darbo vietose nėra tinkamų sąlygų simptomams valdyti.
Pagrindinis HEAL-Women tyrimo tikslas - sukurti individualiai pritaikytus ir moksliniais duomenimis pagrįstus pagalbos metodus, kurie prisidėtų prie moterų psichikos sveikatos gerinimo ir gyvenimo kokybės stiprinimo. Be to, sieksime, kad moterys ir jų artimieji būtų geriau informuoti ir galėtų sąmoningiau ieškoti pagalbos.
Kaip vyks tyrimo procesas? Kokios intervencijos bus taikomos skirtingoms tiriamųjų grupėms?
Į kiekvieną grupę kviesime po maždaug 100 moterų. Jos pildys klausimynus ir atvyks į mūsų laboratoriją. Laboratorijoje registruosime dalyvių smegenų veiklą ramybės būsenoje ir atliekant užduotis. Tai reikalinga tam, kad įvertintume simptomų stiprumą bei smegenų aktyvumą pradinėje būsenoje. Vėliau, priklausomai nuo to, kokioje grupėje moteris bus, taikysime intervencijas:
- Psichoedukacija (žinios). Visas tyrimo dalyves kviesime į kvalifikuotų specialistų parengtas ir konkrečiai moterų grupei pritaikytas paskaitas apie gyvenimo būdo pokyčius, kurie galėtų padėti sumažinti simptomus ar lengviau juos išgyventi - nuo mitybos ir papildų, miego įpročių iki dėmesingo įsisąmoninimo metodikų.
- Hormonų terapija. (Peri)menopauzės grupės dalyvėms siūlysime ginekologo konsultacijas ir hormonų terapiją.
- Psichoedukacija (įgūdžiai). Stipriausius simptomus patiriančių moterų grupes kviesime į klinikinės psichologės vedamas grupines psichoedukacijas, skirtas mokytis sistemingai taikyti metodikas simptomų įtakai mažinti.
- Individuali psichoterapija. Stipriausius simptomus patiriančioms moterims siūlysime individualias kognityvinės elgesio terapijos sesijas.
Tarp skirtingų intervencijų ir po jų moteris vėl kviesime atvykti į laboratoriją, kad galėtume įvertinti ir palyginti juntamų simptomų bei smegenų aktyvumo pokyčius skirtingas intervencijas patyrusiose grupėse.
Kaip šis tyrimas gali prisidėti prie geresnės moterų savijautos ir sveikatos ateityje?
Pirmiausia, mokslininkams ir sveikatos specialistams labai trūksta patikimų duomenų apie skirtingų simptomų kilmę ir intervencijų poveikį. Tikimės savo tyrimu papildyti šiuo metu turimų duomenų bagažą, kad sveikatos specialistai turėtų kuo remtis, siekdami padėti visoms moterims, patiriančioms simptomus.
Antra, tikimės, kad taikomos terapijos reikšmingai sumažins tyrimo dalyvių patiriamus simptomus ir pagerins jų gyvenimo kokybę.
Trečia - žinios yra galingas instrumentas. Viso tyrimo metu ir po jo aktyviai dalinsimės su visuomene žiniomis apie galimą hormoninių pokyčių įtaką moterų psichikos sveikatai. Geriau informuotos moterys galės efektyviau kontroliuoti ir suprasti tai, ką patiria, ir tikslingiau ieškoti efektyvios pagalbos, ypač tuomet kai simptomai reikšmingai blogina gyvenimo kokybę.
Ketvirta, tikime, kad kalbėjimas apie moterų patiriamus sveikatos iššūkius mažins stigmą, leis tiek pačioms moterims, tiek šeimos nariams, kurie gyvena kartu su sunkumus patiriančiomis moterimis, atviriau kalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria, didins visuomenės toleranciją ir pagalbą.
Ar kitose pasaulio šalyse vykdomi panašūs tyrimai? Kuo HEAL-Women įsilieja į globalų moterų sveikatos tyrimų kontekstą?
Ilgą laiką tai buvo labai mažai tyrinėta sritis, todėl ir jaučiamas didelis patikimų žinių trūkumas. Tačiau šiuo metu įvairiose pasaulio šalyse (Europoje, Kanadoje, JAV, Australijoje) vykdoma ir/ar pradedama vykdyti vis daugiau tyrimų, skirtų būtent moterų sveikatai - nuo paauglystės iššūkių, menstruacinio ciklo eigos bei su nėštumu ir gimdymu susijusių patyrimų iki peri- ir postmenopauzės.
Ieškoma biomarkerių, vertinami ryšiai su vaikystėje patirtomis traumomis bei su vėlyvame amžiuje besivystančiomis ligomis, žarnyno mikrobiota ir kt. Tikime, kad šioje srityje sulig kiekvienais metais žinių bus vis daugiau, ir siekiame savo tyrimais Lietuvoje reikšmingai prie to prisidėti.
Kokius iki šiol atliktus tyrimus apie moterų ciklą išskirtumėte kaip svarbiausius? Kokie atradimai labiausiai nustebino ar suteikė naujų įžvalgų?
Nemažai metų tyrėme sąsajas tarp hormoninės kontracepcijos vartojimo ir smegenų veiklos. Apibendrinant galima tvirtai pasakyti, kad hormonų balanso pokyčiai vartojant hormoninę kontracepciją veikia moterų savijautą. Kai kurios moterys reaguoja jautriau, kitos - mažiau jautriai. Sisteminius pokyčius pastebėjome emocijų srityje - dėmesyje emociniams stimulams, sužadinamumo lygyje. Įdomu tai, kad ryšiai tarp hormoninės kontracepcijos vartojimo ir kognityviųjų funkcijų nebuvo sistemingi ir labiau priklausė nuo tyrimo metu pateikiamų instrukcijų, tyrimo dalyvių specialybės, amžiaus bei emocinio sužadinimo nei nuo hormonų.
Vis dėlto keliuose tyrimuose pastebėjome vidugimdinės hormoninės spiralės poveikį. Nors manoma, kad šis hormoninės kontracepcijos metodas veikia tik lokaliai (gimdoje), mūsų duomenys leidžia teigti, kad yra ir sisteminis poveikis, pasireiškiantis moterų elgsenoje ar smegenų aktyvume.
Kitas įdomus mūsų atliktas moterų tyrimas vertino moterų kognityvinės veiklos, emocijų atpažinimo, savivertės ir kūno sudėties svyravimus menstruacinio ciklo eigoje. Šiame tyrime taikėme subjektyvaus ir objektyvaus vertinimo metodikas, t. y. matavome kaip yra iš tikrųjų, ir klausėme moterų, kaip jos tai mato. Nors tyrimo rezultatus vis dar analizuojame, jau dabar matome, kad moterų savęs vertinimas, pasitikėjimas, juntamas nerimas cikliškai „supasi“ kartu su besisupančiais hormonais. Įdomu tai, kad tam tikrose ciklo fazėse moterys linkusios save nuvertinti. Pavyzdžiui, jos mano, kad kognityvines užduotis atlieka prasčiau ar patiria kūno pasikeitimą, nors objektyviai vertinant pokyčių nėra.
* * *
Šis tyrimas - daugiau nei akademinis projektas. Tai realus žingsnis link geresnio moterų gyvenimo, kur hormoniniai pokyčiai nebeignoruojami, o suprantami.
Per „Gentle Day“ patirtį matau, kiek daug moterų vis dar ieško atsakymų į klausimus, kodėl jų emocijos, energija ar savijauta taip svyruoja. Todėl mūsų įsitraukimas į HEAL-Women tyrimą - natūralus tęsinys to, ką darome kasdien: siekiame, kad kiekviena moteris turėtų žinias ir priemones gyventi harmoningai.
Kuo daugiau kalbėsime apie hormonų įtaką psichikos sveikatai, tuo greičiau išnyks kaltės jausmas ir vietoj jo atsiras supratimas, empatija ir pagalba. Nes sveikata - tai ne tik kūnas. Tai ir mūsų mintys, emocijos bei savęs priėmimas.
