Apie lytines lūpas ar natūralią moters kūno įvairovę vis dar kalbama labai mažai. Dėl to daugybė merginų ir moterų užauga galvodamos, kad jų kūnas „kitoks“, „neteisingas“ ar net „nenormalus“.
Prie to prisideda socialiniai tinklai, pornografija, retušuotos nuotraukos ir tai, kad viešojoje erdvėje dažniausiai matome tik labai siaurą „normalumo“ vaizdą.
Tačiau realybėje vulvos, krūtys, oda ar kūno plaukeliai gali atrodyti labai įvairiai. Daug dalykų, dėl kurių moterys tyliai kompleksuoja metų metus, iš tiesų yra visiškai natūrali anatomijos įvairovė.
Kartu su gydytoja akušerė ginekologe prof. med. m. dr. Kristina Jariene aptariame svarbiausius dalykus apie vulvą, lytines lūpas, krūtis ir kitas kūno ypatybes.
Nedidelė lytinių lūpų asimetrija yra labai dažna.
Kaip veidas, pėdos ar krūtys nebūna idealiai simetriški, taip ir lytinės lūpos gali skirtis dydžiu, forma ar spalva, o mažosios lytinės lūpos gali būti ilgesnės už didžiąsias.
Nedidelė asimetrija savaime nėra ligos požymis.
Mažosios lytinės lūpos gali būti didesnės už didžiąsias.
Tai vienas dažniausių moterų kompleksų, nors mediciniškai tai yra visiškai įprasta anatomijos variacija.
Mažosios lytinės lūpos gali būti:
- ilgesnės už didžiąsias;
- išsikišusios į išorę;
- raukšlėtos;
- asimetriškos;
- tamsesnės.
Taip pat labai skirtingai gali atrodyti ir pati vulva – jos forma, dydis, odos spalva ar didžiųjų lytinių lūpų pilnumas.
6 faktai apie makštį ir vulvą
Puikus natūralios anatomijos įvairovės pavyzdys – menininko Jamie McCartney projektas „The Great Wall of Vulva“, kurį sudaro 400 moterų vulvų gipsinių atliejų. Tai parodo, kad nėra vienos „teisingos“ ar „normalios“ vulvos išvaizdos.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu atsiranda naujas ir staigus patinimas, ypač vienpusis, naujas guzelis ar kitas darinys, žaizdelė, kraujavimas, nuolatinis skausmas, niežėjimas ar deginimas. Taip pat galima kreiptis į gydytoją, jeigu lytinės lūpos kelia ryškų fizinį diskomfortą sportuojant, dėvint drabužius ar lytinių santykių metu.
Intymi zona dažnai būna tamsesnė nei likusi oda.
Dažniausiai normalu, kai vulvos, kirkšnių, odos aplink išangę ar spenelius spalva yra tamsesnė nei kitose kūno vietose.
Odos atspalviui įtakos gali turėti genetika, hormoniniai pokyčiai, brendimas, nėštumas, amžius ir ilgalaikė trintis. Todėl natūralu, kad vulvos oda nėra visiškai vienodos spalvos.
Tačiau svarbu atskirti seniai esantį natūralų odos atspalvį nuo naujo pokyčio.
Pasitikrinti verta, jeigu atsiranda nauja balta, ryškiai raudona ar tamsi dėmė, besikeičiantis apgamas, odos sustorėjimas, žaizdelė, pleiskanojimas, nuolatinis niežėjimas, deginimas ar skausmas.
Pavieniai plaukeliai aplink spenelius, ant pilvo ar smakro pasitaiko daugeliui moterų.
Moterų kūnai natūraliai taip pat turi plaukelių, o jų kiekis, storis ir spalva priklauso nuo genetikos, amžiaus ir hormonų poveikio.
Pasikonsultuoti su gydytoju verta, jeigu plaukeliai pradeda greitai gausėti, tampa stori ir tamsūs arba kartu atsiranda:
- nereguliarios ar išnykusios mėnesinės;
- ryški aknė;
- galvos plaukų retėjimas;
- balso žemėjimas ar kiti neįprasti pokyčiai.
Tokiais atvejais gali būti tikslinga įvertinti androgenų koncentraciją ir kitas galimas priežastis, įskaitant poliendokrininį metabolinį kiaušidžių sindromą (PMKS), anksčiau vadintą policistinių kiaušidžių sindromu (PKS).
Krūtys retai būna visiškai vienodo dydžio.
Visiškai vienodo dydžio krūtys pasitaiko retai.
Krūtys gali vystytis nevienodu tempu, todėl ypač paauglystėje dažnai galima pastebėti, kad viena krūtis skiriasi nuo kitos. Dėl to daug merginų ima nerimauti, nors tai paprastai yra natūrali brendimo dalis.
Ir suaugus įprasta, kad viena krūtis būna:
- šiek tiek didesnė;
- kitokios formos;
- aukščiau ar žemiau nei kita.
Pasitikrinti verta, jeigu krūties dydis ar forma pasikeičia staiga arba atsiranda:
- naujas guzelis ar sukietėjimas krūtyje arba pažastyje;
- odos įdubimų ar „apelsino žievelės“ vaizdas;
- naujas spenelio įtraukimas;
- kraujingų ar kitokių neįprastų išskyrų iš spenelio;
- nepraeinantis bėrimas ar žaizdelė spenelio srityje;
- naujas, nuolatinis vienos krūties skausmas, ypač kartu su kitais pokyčiais.
Spenelių ir krūtų jautrumas gali kisti.
Spenelių ir krūtų jautrumas gali keistis skirtingais gyvenimo etapais ir mėnesinių ciklo metu.
Tam įtakos gali turėti:
- hormonų svyravimai;
- brendimas;
- mėnesinės;
- nėštumas;
- prisilietimas;
- šaltis;
- trintis į drabužius ar liemenėlę.
Kai kurioms moterims didesnis spenelių jautrumas yra tiesiog individuali kūno ypatybė.
Pasitikrinti reikėtų, jeigu jautrumas ar skausmas atsirado naujai, nepraeina, yra tik vienoje pusėje arba kartu pastebimas guzelis, išskyros, kraujavimas, spenelio formos ar odos pokyčiai.
Svarbiausia – ne išvaizda, o pokyčiai
Nėra vienos „normalios“ vulvos, krūtų ar intymios zonos išvaizdos. Žmogaus anatomija yra labai įvairi, todėl dauguma skirtumų, dėl kurių moterys kompleksuoja ar nerimauja, iš tiesų yra natūrali kūno įvairovės dalis.
Svarbu prisiminti: tai, kas jūsų kūne yra nuo seniai, nekinta ir nesukelia jokių simptomų, dažniausiai yra individuali anatomijos ypatybė. Tačiau naujo, greitai besikeičiančio, skausmingo ar kitus simptomus sukeliančio pokyčio nereikėtų automatiškai laikyti „tiesiog normalia įvairove“. Tokiu atveju verta kreiptis į gydytoją.
