Kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, pirmąją GENTLE DAY higieninių produktų siuntą pristatėme Lietuvos Raudonąjam Kryžiui.
Vėliau pradėjome bendradarbiauti su asociacija „Lygiai“, kuri nuolatos gabena paramą tiesiai į Ukrainą. Be to, ši asociacija jau nupirko net 3 mobilias ginekologines klinikas, kurios važinėja po Ukrainą padėdamos moterims ir vaikams.
Kalbiname Redą Jureliavičiūtę, asociacijos įkūrėją, kas jai svarbu ir nuo ko viskas prasidėjo.
Kaip ir kodėl atsirado asociacija „Lygiai“?
„Lygiai“ atsirado labai spontaniškai, reaguojant į abortų draudimus Lenkijoje, kur daugybė moterų išėjo į gatves, nenorėdamos paleisti savo teisių. Tačiau Lietuvoje, mūsų manymu, reakcijų trūko ir mes susibūrėme palaikyti Lenkijos moterų, kartu siųsti žinią, kad Lietuvoje panašių draudimų, apribojimų mes nenorime.
Kokia buvo pradinė asociacijos „Lygiai“ idėja?
Susibūrę matėme, kad Lietuvoje tikrai dar yra, ką veikti, kalbant apie moterų teises, tad nenorėjome sustoti ir nusprendėme, kad reikia įgauti juridinį kūną bei kurti pokyčius oficialiai. Norėjome viešinti temas, susijusias su lyčių nelygybe, stereotipais, taip pat kalbėti apie žalingas nuostatas ir apie tai, kuo lygybė naudinga mums visiems.
Kaip skiriasi jūsų asociacijos veikla dabar ir iki karo Ukrainoje?
Prasidėjus karui apsivertė pasaulis. Praėjus pirminiam šokui, nusprendėme, kad norime padėti ir prisidėti. Tačiau tuo metu dar nežinojome, kaip, kuo ir kame. Pradėjus domėtis, viskas natūraliai sukrito į savo vėžes. Suorganizavome pirmąją savo siuntą, kuri buvo bendro pobūdžio, vadovaujantis daugybe informacijos, surinktos iš įvairių šaltinių. Tuomet buvo daug energijos skiriama surasti tinkamus kontaktus ir sužinoti, ko reikia ir kuo mes galime prisidėti. Nuo to laiko taip ir važiuojame šia kryptimi.
Didžioji dalis „Lygiai“ laiko ir energijos skiriama būtent humanitarinėms siuntoms ir moterų poreikių bei teisių klausimams karo kontekste. Kaip tiekiate paramą į Ukrainai?
Siuntų vežimas visada priklauso nuo susiklosčiusių aplinkybių, turimų finansų bei poreikių. Tačiau stengiamės tiekti reikiamus dalykus maždaug kartą per mėnesį.
Kuo ilgiau tuo užsiimame, tuo geriau viskas veikia, ir daugiau pagalbos prašymų sulaukiame. Anksčiau neturėjome daug lankstumo, nes jungdavomės ir kooperuodavomės su kitais vežėjais. O dabar turime savo komandą, savo transporto priemonę ir viskas yra gerokai patogiau.
Ukrainoje turime organizacijas partneres, kurios su mumis pasidalina, ko reikia, ko trūksta ir pan. Siuntas gabename joms, o jos mums padeda paskleisti prekes po Ukrainą bei atsiunčia daug „grįžtamojo ryšio“: nuotraukų, vaizdo įrašų, padėkų ir kt.
Kartais sulaukiame prašymų ir iš savivaldybių ar kitų organizacijų. Tokius prašymus peržiūrime, apsitariame ir bandome padėti, jei galime.
Ką galite papasakoti apie menstruacijas karo metu? Kokie menstruaciniai produktai yra tinkamiausi menstruacijoms karo metu? Ar produktai skiriasi priklausomai nuo to į kokį regioną jie keliauja?
Nors karo metu patiriamas stresas gali laikinai sustabdyti menstruacinį ciklą, tačiau didžioji dalis moterų ir merginų visgi kas mėnesį kraujuoja, o kartais netgi ir dažniau, skausmingiau ir tikrai sudėtingesnėmis sąlygomis. Bėgant ar traukiantis iš pavojingų zonų, higienos priemonės retai kada būna prioritetu, o ir apsirūpinti jomis ilgam neišeina.
Pagalba moterims ir mergaitėms higienos priemonėmis yra vienas iš prioritetų, nes mums atrodo - itin svarbu karo metu išlaikyti sveika kuo didesnę populiacijos dalį.
Stengiamės tiekti dieninius ir naktinius paketus, taip pat menstruacines taureles. Ten, kur yra vandens ir tinkamos sanitarinės sąlygos, menstruacinės taurelės atrodo labai gera išeitis, nes jos gerai ne tik planetai, tačiau patogu ir pasiimti su savimi bei nereikia galvoti, iš kur ir kaip gauti daugiau moteriškų higienos priemonių kitoms menstruacijoms.
Ten, kur nėra vandens, nėra sąlygų pavirinti, nuplauti menstruacinės taurelės, žinoma, tinkamiausia priemonė - paketai.
O ar teko girdėti apie kares moteris, kaip su menstruacijomis tada?
Dalis mūsų siunčiamų produktų pasiekia ir moteris kares.
Kokių istorijų, susijusių su menstruacijomis, girdite iš moterų?
Deja, mėnesinės vis dar yra truputį tabu tema, kuria moterys nelabai noriai dalinasi, nes yra nejauku apie tai kalbėti. Ypač kai tai asmeninė nejauki patirtis. Niekas nenori pasakoti apie prikraujuotus rūbus, skausmą ar pan. Todėl „Lygiai“ taip pat kelia šią mėnesinių temą ir nori ją normalizuoti. Kad būtų mažiau gėdinga ir nejauku apie tai kalbėti ar paprašyti pagalbos, kai jos iš tiesų reikia.
Kokie pavojai gresia moterims kare?
Labai priklauso nuo moters ir aplinkybių, kuriose ji atsiduria. Ukrainos kariuomenėje yra palyginti didelis procentas moterų, kurios susiduria su fiziniais pavojais, galimybe mirti karo lauke, galimybe patekti į nelaisvę.
Moterys, kurios prisideda prie pagalbos ar kurios lieka namuose ir rūpinasi vaikais, tėvais, neįgaliais asmenimis, taip pat gali susidurti su fiziniais pavojais, seksualiniu smurtu. Tiesa, seksualinį smurtą patirti gali įvairaus amžiaus, lyties asmenys, nepriklausomai nuo to, kas yra ir ką daro. Šalia minėtų pavojų, patiriama daug streso, kuris neigiamai veikia mūsų kūną ir bendrai savijautą.
Kodėl nusprendėte rinkti paramą mobiliosioms ginekologijos klinikoms? Kiek jų jau išsiųsta į Ukrainą, kiek moterų jau padėjo?
Karo metu yra naikinama infrastruktūra, ne visada galima gauti reikiamas paslaugas, kreiptis į gydytojus. Moterys kartu su vaikais juda šalies viduje, traukiasi į saugesnes teritorijas. Tačiau tik atskrausčius į naują vietą, tikrai nepuola ieškoti, kur rasti ligoninę. Moterys, patyrusios seksualinį smurtą taip pat ne visada ieško pagalbos, nes bijo, nežino kur, neturi galimybės ir pan. Tad sveikatos paslaugų priartinimas joms, atrodo, tikrai svarbus ir logiškas pagalbos žingsnis.
Liepos mėnesį išsiuntėme dvi mobiliąsias ginekologijos klinikas, kurios aktyviai veikia dvejose savivaldybėse. Jos keliauja per miestelius ir gyvenvietes bei apžiūri, kosultuoja moteris bei vaikus. Šiuo metu esame užsakę dar vieną tokią kliniką, kuri keliaus į Chersono savivaldybę.
Kaip manote, ar lietuviai yra empatiški ir pakankamai padedantys nukentėjusiems?
Lietuviai ir lietuvės tikrai yra empatiški (-os). Galbūt visi pavargome nuo karo temos, nuo streso, baimės. Tačiau didžioji dalis žmonių tikrai empatiškai klausia, daro, aktyviai prisideda prie pagalbos teikimo karo žalojamai šaliai.
Koks dabar didžiausias jūsų asociacijos tikslas, arba kokia yra jūsų svajonė?
Tikslas yra nesustoti, judėti pirmyn, padėti. Tačiau, kaip ir daugelis, svajojame apie pergalę ir taiką. O tada lauks nauji iššūkiai, susiję su atstatymu ir atsinaujinumu. Matome, kaip šis karas sujungė žmones, suvienijo visus bendrai gražiai ir prasmingai idėjai - padėti laimėti. Ir tas laimėjimas bus mūsų visų.