Nors anksčiau ūkiškas muilas kartais buvo rekomenduojamas intymiai higienai, šiandien dauguma ginekologų ir dermatologų kasdienei vulvos (išorinių lytinių organų) priežiūrai jo nerekomenduoja. Vietoj jo dažniausiai patariama rinktis šiltą vandenį arba švelnų, bekvapį intymios higienos prausiklį, kurio pH yra artimas natūraliam odos pH.
Vienkartinis ūkiško muilo naudojimas paprastai neturėtų sukelti ilgalaikės žalos, tačiau reguliariai naudojamas stipriai šarminis muilas gali sausinti odą, silpninti jos apsauginį barjerą ir didinti sudirgimo riziką, ypač jei oda jautri.
Paprašėme gydytojos dermatologės Paulinos Grušelionytės atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus apie intymios zonos priežiūrą.
Kodėl anksčiau buvo rekomenduojamas ūkiškas muilas?
Daugelis moterų greičiausiai bent kartą gyvenime yra girdėjusios patarimą intymią zoną prausti ūkišku muilu. Tokias rekomendacijas kartais pateikdavo gydytojai, jas perduodavo mamos ar močiutės.
Tuo metu apie makšties mikrobiomą ir apsauginį odos barjerą buvo žinoma gerokai mažiau nei šiandien. Buvo manoma, kad kuo geriau nuplaunama oda, tuo mažesnė infekcijų rizika.
Per pastaruosius dešimtmečius mokslas gerokai pažengė į priekį. Dabar žinome, kad natūrali mikroflora padeda apsisaugoti nuo infekcijų, todėl pernelyg agresyvus prausimas ne visada yra naudingas.
Kuo ūkiškas muilas skiriasi nuo intymios higienos prausiklio?
Didžiausias skirtumas – pH. Ūkiško muilo pH dažniausiai siekia apie 9–12, todėl jis yra stipriai šarminis. Tuo tarpu:
- makšties pH reprodukcinio amžiaus moterims paprastai yra apie 3,8–4,5;
- vulvos odos pH dažniausiai yra apie 4,5–6,5.
Dėl tokio skirtumo dažnai naudojamas šarminis muilas gali laikinai pakeisti natūralų odos pH ir pažeisti apsauginį odos sluoksnį.
Ar ūkiškas muilas gali pakenkti?
Ne kiekvienai moteriai jis sukels problemų. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad stipriai šarminės prausimosi priemonės gali:
- sausinti odą;
- skatinti tempimo jausmą;
- pažeisti odos apsauginį barjerą;
- didinti dirginimo tikimybę;
- neigiamai paveikti natūralią mikroflorą.
Jeigu oda jautri arba linkusi į sudirgimą, šis poveikis gali būti labiau juntamas.
Ar makštį apskritai reikia plauti?
Tai vienas dažniausių klausimų. Atsakymas – makšties iš vidaus plauti nereikia.
Makštis turi natūralų savaiminio apsivalymo mechanizmą. Todėl ginekologai nerekomenduoja makšties plovimų ar kitų procedūrų, kurios gali sutrikdyti natūralią mikroflorą. Kasdienė higiena reikalinga tik išoriniams lytiniams organams (vulvai).
Kuo geriausia prausti intymią zoną?
Dauguma šiuolaikinių rekomendacijų kasdienei vulvos (išorinių lytinių organų) priežiūrai pataria rinktis vieną iš dviejų variantų:
- šiltą vandenį;
- švelnų intymios higienos prausiklį ar putas.
Renkantis prausiklį verta atkreipti dėmesį, kad jis būtų:
- bekvapis (sudėtyje neturėtų būti parfum ar fragrance);
- švelnios sudėties;
- be agresyvių ploviklių (pvz., SLS ar SLES);
- pH apie 5, artimas natūraliam odos pH.
Sveikos odos paviršiaus pH paprastai yra apie 4,5–5,5, todėl tokio pH prausikliai padeda išsaugoti odos apsauginį barjerą, mažiau sausina ir rečiau dirgina odą. Jie tinka ne tik vulvos, bet ir viso kūno odos priežiūrai.
Po prausimosi intymią zoną švelniai nusausinkite švariu, tik jums skirtu rankšluosčiu. Netrinkite odos – pakanka ją lengvai nusausinti prispaudžiant rankšluostį. Rankšluostį rekomenduojama skalbti kas 3–4 naudojimus arba bent du kartus per savaitę, o jei jis ilgai išlieka drėgnas – dar dažniau.
