Kovas - endometriozės žinomumo mėnuo.
Tai sudėtinga liga, kuri sunkiai diagnozuojama - diagnozė gali užtrunkti 7-10 metų. Endometriozė paliečia maždaug kas 10-tą vaisingo amžiaus moterį.
Dėkojame Kamilei, kuri sutiko pasidalinti atvira savo gyvenimo su endometrioze istorija:
„Sveiki, esu Kamilė. Man 30 metų. Kad turiu endometriozę, sužinojau vėlai, jau pradėjusi tirtis pas vaisingumo specialistus. Bet apie viską nuo pradžių...
Mėnesinės prasidėjo nei per vėlai, nei per anksti - 13 metų. Buvau puikiai joms paruošta, tiek iš mokyklos pusės, tiek iš mamos. Tačiau niekas, O NIEKAS nesakė, kad TAIP SKAUDĖS!!!
Puikiai atsimenu tą dieną, kai prasidėjo. Švietė saulė, su drauge vaikštinėjome šiltą gegužės dieną paupyje. Ir staiga man pasidarė labai silpna... O pilvo skausmas... Vos grįžau namo... Nuėjusi į tualetą pastebėjau kraują... Kai mama grįžo iš darbo, rado mane tualete besiraitančią iš skausmo. Taip prasidėjo besaikis vaistų nuo skausmo vartojimas...
Pradėjau lankytis pas įvairius ginekologus, o jie visi, kaip susitarę, siūlė man kontraceptikus, nes tuo metu turėjau ir baisią aknę. Kadangi mama patyrė nemalonius šalutinius reiškinius nuo hormoninės kontracepcijos, atsisakiau juos gerti. Taip ir stūmiausi mėnesį po mėnesio, metai po metų skausme. Tas skausmas prasidėdavo staiga, spazmai lyg peilio dūriai, apimantys visą pilvą taip stipriai, kad be proto pykina ir imi vemti, dažnai alpsti, nes negali pakelti to jausmo, be perstojo viduriuoji. Ir tai trunka 3 paras.
Dėkui Dievui, kad mėnesinės nėra labai gausios, tad nors šioks toks lengvumas. Bet jau nesuskaičiuočiau kiek kartų esu alpusi, griuvusi iš skausmo autobuse, darbe, mokykloje, vaistinėse ir universitete.
Kiek įmanoma ir po šiai dienai vengiu planuoti išvykimus iš namų numatytomis mėnesinių dienomis. Džiugu, kad jos - gan tikslios, tad galiu apsidrausti ir tas dvi-tris dienas praleisti namuose išgėrusi stiprių vaistų, apsiklojusi elektrine šildykle ir gerdama „Žolynėlio“ arbatą „Moterims“.
25-ių metų laimingai ištekėjau. Po vestuvių pradėjome galvoti apie vaikus. Gyvenome užsienyje. Nuėjus pas ginekologę patikrai man įtarė PKS. Bet jokio gydymo nepasiūlė - gyvenk, kaip gyvenus.
Kai grįžome į Lietuvą, atradau nuostabią ginekologę Š. Grincevičienę, kuri visiškai kitaip pažiūrėjo į mano patiriamus skausmus. Kelis kartus mane apžiūrėjusi echoskopu, pasakė - endometriozė. Tai buvo pirmas kartas, kai išgirdau apie šią ligą. Tuomet man ir susidėliojo taškai ant i. Gimdos cistos, kasdienis pilvo pūtimas, skausmai, nuovargis, feritino atsargų minimumas, skausmingi lytiniai santykiai, nevaisingumas, progesterono stygius, nevykstanti ovuliacija.
Nors man endometriozė nebuvo patvirtinta laparoskopiškai, gydytoja jos ir nesiūlė daryti. Kol nėra kasdienių skausmų, matyt, nėra sąaugų, geriau invazijos į kūną vengti. Nes po operacijos gali susidaryti sąaugos, kilti kitų nenumatytų veiksnių.
Tačiau ši funkcinės medicinos gydytoja nepaliko manęs be gydymo. Ji pasiūlė atsisakyti glitimo, pieno produktų, sojos ir cukraus, rečiau valgyti raudoną mėsą ir kiaušinius, (alkoholio ir nikotino niekada nevartojau ir anksčiau), įtraukti į rutiną sportą, pasivaikščiojimus, lankyti psichoterapiją ir gerinti streso valdymo įgūdžius. Taip pat gydytoja pagal mano nusiskundimus pridėjo tam tikrus papildus, kuriuos turėjau gan didelėmis dozėmis vartoti 3 mėnesius.
Po mėnesio plano laikymosi cistos sumažėjo per pusę!!! Po 3 mėnesių mano gimda buvo švari, mėnesinių skausmai dingo, teliko tik maudimas, tačiau baimė kur nors išeiti mėnesinių dienomis - liko.
Deja, vaikučių nėra ir šiandien. 5 metai nevaisingumo. Išbandėme daug ką: dietas, sportą, sveiką gyvenimo būdą, papildus, būrėjas, ovuliacijos skatinimus vaistais (per kurias itin suprastėdavo sveikata), IUI (paaišk. - pagalbinio apvaisinimo procedūra, kurios metu specialiai paruošta vyro sperma yra sušvirkščiama tiesiai į gimdą).
Vaisingumo specialistai siūlo pagalbinį apvaisinimą. Kol kas dėl jo neapsisprendžiame dėl per ankstesnius gydymo būdus patirtų šalutinių vaistų poveikių. Mano ginekologė Švitrigailė drąsina ir visgi siūlo pamėgti IVF (paaišk. - apvaisinimas mėgintuvėlyje).
Jau beveik 3 metai kaip neturiu cistų, mėnesinių metu skausmą patiriu, kai „apsileidžiu“ su mityba ar ilgą laiką nevartoju aminorūgščių kepenų veiklai gerinti.
Pastebėjau, kad labai padeda sportas sporto salėje. Nors niekada nebuvau gym'o žmogus, intensyvesnis sportas padeda išvengti didesnių skausmų. Jei nesilaikau mitybos rekomendacijų ir nevartoju papildų, sportas padeda nesiraityti iš skausmo 3 dienas - tuomet skauda tik 1 dieną ir užtenka pusės tabletės vaistų nuo skausmo. Beje, nežinau, kiek čia „žaidžia“ mano psichologinė savijauta. Galbūt esu labai įsibaiminusi mėnesinių, skausmo ir nenoro, kad jos prasidėtų. Norim vaikučių!
Užsienio straipsniuose randu daug informacijos apie DŽIAUGSMO naudą sergant endometrioze. Pasirodo, ši liga turi ryšį su serotoninu, o 90% šio hormono gaminama pilve. Užburtas ratas, bet, jei sportuojame, valgome visavertį maistą, kurį karts nuo karto papildome reikiamais papildais, ir džiaugiamės net ir mažais dalykais, šią ligą įmanoma suvaldyti.“
Daugiau apie endometriozę:
Imuninis endometriozės gydymas
Endometriozė - klastinga liga: interviu su gydytoja
Toksinai ir endometriozė: kaip sumažinti toksinų savo aplinkoje?