PMDS (priešmenstruacinis disforinis sutrikimas) – tai itin sunki priešmenstruacinio sindromo (PMS) forma, kuri daro reikšmingą poveikį emocinei savijautai, kasdieniam gyvenimui ir santykiams.
Nors PMS dažnai laikomas natūralia menstruacinio ciklo dalimi, PMDS jau priskiriamas psichikos sveikatos sutrikimams. Ši būklė gali stipriai paveikti darbingumą, santykius ir bendrą gyvenimo kokybę.
Svarbiausias PMDS bruožas – aiškus cikliškumas. Simptomai pasireiškia antroje ciklo dalyje (liuteininėje fazėje), dažniausiai likus vienai–dviem savaitėms iki menstruacijų, ir sumažėja arba išnyksta joms prasidėjus.
Šis straipsnis padės aiškiai suprasti, kas yra PMDS, kaip jį atpažinti ir ką daryti pastebėjus simptomus.
Straipsnis parengtas remiantis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkių – prof. dr. Ramunės Grikšienės ir dokt. Laurynos Filatovaitės-Vyčienės – įžvalgomis bei naujausių tyrimų duomenimis apie PMS ir PMDS poveikį moterų psichikos sveikatai.
PMS ir PMDS: koks skirtumas?
Nors PMS ir PMDS simptomai gali būti panašūs, pagrindinis skirtumas yra jų intensyvumas ir poveikis kasdieniam gyvenimui.
PMS dažniausiai būdinga:
- lengvi ar vidutiniai nuotaikos svyravimai;
- dirglumas;
- fiziniai simptomai (pilvo pūtimas, krūtų jautrumas).
PMDS dažniausiai būdinga:
- stiprus dirglumas, pyktis ar nerimas;
- depresinė nuotaika, beviltiškumo jausmas;
- ryškus poveikis darbui, santykiams ir kasdienėms veikloms.
PMDS nėra tiesiog stipresnis PMS – tai atskira, kliniškai reikšminga būklė.
PMDS simptomai: kaip atpažinti?
PMDS simptomai apima tiek emocinius, tiek fizinius požymius, tačiau būtent emociniai simptomai dažniausiai yra ryškiausi.
Emociniai simptomai
- stiprus dirglumas ar pyktis;
- liūdesys, beviltiškumo jausmas;
- nerimas, įtampa;
- nuotaikos svyravimai;
- sunkumas susikaupti;
- pasikartojančios neigiamos mintys.
Fiziniai simptomai
- nuovargis;
- pilvo pūtimas;
- krūtų jautrumas;
- galvos ar raumenų skausmai;
- miego ar apetito pokyčiai.
Svarbu tai, kad simptomai:
- kartojasi kiekvieną ciklą;
- atsiranda prieš menstruacijas;
- sumažėja joms prasidėjus.
Kodėl atsiranda PMDS?
Nors PMS ir PMDS yra pasaulyje pripažintos diagnozės, vis dar stokojama žinių apie neurobiologines šių sutrikimų priežastis.
Tai, kad pagrindiniai simptomai yra afektinio pobūdžio (nuotaikos sutrikimai), leidžia manyti, kad galimi pokyčiai smegenų srityse, atsakingose už nuotaiką ir emocijų apdorojimą. Vis dėlto, kol kas nėra pakankamai tyrimų, kurie parodytų, ar šie pokyčiai susiję su smegenų struktūra (anatominiais pakitimais) ar komunikacija tarp limbinių smegenų sričių (tiesiogiai atsakingų už emocijas) ir kaktinių žievės sričių (atsakingų už kontrolę).
Jau atlikti pirmieji smegenų vaizdinimo tyrimai, kurie atskleidė anatominius skirtumus moterų patiriančių ir nepatiriančių PMS/PMDD smegenų žievėje. Tačiau vis dar labai trūksta patikimų psichofiziologinių biožymenų, kurie padėtų nustatyti, stebėti ar prognozuoti simptomus.
Pacientės dažnai prašo gydytojų atlikti hormonų tyrimus, tačiau tiek PMS, tiek PMDS atvejais hormonų lygiai dažniausiai būna normalūs. Problema yra ne hormonų kiekis, o padidėjęs nervų sistemos jautrumas jų pokyčiams.
Kas turi didesnę riziką patirti PMDS?
Tam tikros moterų grupės susiduria su didesne PMDS rizika.
Padidėjusi tikimybė nustatyta:
- moterims, turinčioms aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS) – rizika 2–3 kartus didesnė;
- moterims, patyrusioms emocines ar fizines traumas;
- turinčioms potrauminio streso sutrikimą (PTSS);
- patyrusioms smurtą vaikystėje;
- jei šeimoje buvo depresijos ar PMDS atvejų;
- jei anksčiau jau yra buvę nerimo ar depresijos sutrikimų;
- jei patiriamas lėtinis stresas;
- jei trūksta miego ar fizinio aktyvumo.
Taip pat svarbų vaidmenį gali turėti uždegiminiai procesai organizme ir bendras gyvenimo būdas.
Šie veiksniai gali turėti ilgalaikį poveikį emocijų reguliavimo sistemoms.
PMDS ir psichikos sveikata: ką rodo tyrimai?
PMDS glaudžiai susijęs su kitais psichikos sveikatos sutrikimais ir platesniu emociniu pažeidžiamumu.
Didelės apimties tyrimas Švedijoje parodė dvipusį ryšį tarp PMDS ir depresijos nėštumo metu bei po gimdymo. Moterims, kurioms buvo diagnozuotas PMS ar PMDS, depresija šiais laikotarpiais pasireiškė dažniau. Tuo pačiu nustatyta, kad moterims, patyrusioms pogimdyvinę depresiją, vėliau dažniau išsivysto ir priešmenstruaciniai sutrikimai.
Tai rodo, kad PMDS nėra izoliuota būklė, o gali būti susijusi su bendru psichikos sveikatos jautrumu.
Savižudybės rizika ir ciklo fazės įtaka
Vienas svarbiausių aspektų kalbant apie PMDS – savižudybės rizika. Naujausi tyrimai rodo, kad daugiau kaip 80 proc. PMDS patiriančių moterų bent kartą svarstė apie savižudybę, o daugiau kaip 25 proc. buvo bandžiusios atimti sau gyvybę.
Dažniausiai ši rizika fiksuojama prieš pat menstruacijas arba jų metu.
Tai dar kartą patvirtina, kad PMDS yra glaudžiai susijęs su biologiniais ciklo pokyčiais ir jų poveikiu psichologinei būsenai.
Kaip diagnozuojamas PMDS?
PMDS diagnozė grindžiama simptomų stebėjimu.
Rekomenduojama bent 2–3 mėnesius fiksuoti savo patiriamus simptomus, pildant simptomų dienoraštį.
Kasdienį sunkumų ir problemų dienoraštį galima rasti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Hormonų ir smegenų funkcijų tyrimų grupės interneto svetainėje.
Itin svarbu sekti:
- simptomų pobūdį;
- jų stiprumą;
- jų laiką cikle.
PMDS gali būti įtariamas, jei:
- pasireiškia bent 5 simptomai;
- bent vienas iš jų yra emocinis;
- simptomai trikdo kasdienį gyvenimą;
- jie išnyksta prasidėjus menstruacijoms.
Lietuvoje ši būklė vis dar ne visada aiškiai diagnozuojama, todėl dalis moterų susiduria su pagalbos trūkumu. Be to, neretai PMDS klaidingai diagnozuojamas kaip depresija, bipolinis ar nerimo sutrikimas.
PMDS reikšmingai pablogina ne tik jį patiriančių simptomus moterų, bet ir jų partnerių gyvenimo bei tarpusavio santykių kokybę.
PMDS gydymas: kas padeda?
PMDS gydymas dažniausiai yra kompleksinis.
Dažniausiai taikomi metodai:
- hormoninė kontracepcija;
- antidepresantai (SSRI);
- kognityvinė elgesio terapija (KET);
- maisto papildai (pvz., magnis, vitaminas B6, vitaminas D);
- gyvenimo būdo korekcijos.
Svarbu paminėti, kad visų šių gydymo būdų poveikis labai individualus, priklausomas ir nuo simptomų, ir nuo asmeninių moters savybių. Atskiroms moterims kai kurios priemonės sumažina arba reikšmingai pagerina vienus ar kitus simptomus, o kitoms gali būti neveiksmingos arba laikui bėgant netgi pabloginti simptomus.
Deja, kol kas nėra universalaus gydymo varianto, kuris tiktų visoms PMS/PMDS patiriančioms moterims. Tad vis dažniau akcentuojama ir psichoedukacijos svarba – ji padeda geriau suprasti savo būklę ir išmokti ją valdyti.
Ką galima padaryti jau dabar?
Net ir be diagnozės galima imtis veiksmų, kurie padeda geriau suprasti savo savijautą.
- Stebėti ciklą ir simptomus;
- Užtikrinti reguliarų miegą;
- Skirti dėmesio fiziniam aktyvumui;
- Mažinti stresą kasdienybėje;
- Kreiptis pagalbos, jei simptomai stiprūs.
Kada būtina kreiptis pagalbos?
Svarbu nedelsti, jei:
- simptomai stipriai trikdo kasdienį gyvenimą;
- darosi sunku dirbti ar palaikyti santykius;
- pasireiškia stiprus nerimas ar depresija;
- kyla mintys apie savižudybę.
Tokiais atvejais būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.
Jei prieš kiekvienas menstruacijas patiriate stiprius emocinius svyravimus, tai nėra „tiesiog PMS“ ar „hormonai“.
PMDS yra reali, moksliškai pagrįsta būklė, susijusi su biologiniais ir psichologiniais procesais.
Kuo daugiau apie ją kalbėsime, tuo daugiau moterų galės laiku atpažinti simptomus ir gauti reikalingą pagalbą.
Ką svarbu žinoti partneriams ir artimiesiems?
PMDS gali paveikti ne tik jį patiriančią moterį, bet ir jos artimiausią aplinką. Partneriams ir šeimos nariams svarbu suprasti, kad tai nėra „charakterio problema“ ar sąmoningas perdėjimas. Padėti gali atviras kalbėjimasis, simptomų cikliškumo atpažinimas, mažiau kaltinimų ir daugiau susitarimų, kaip elgtis sunkesnėmis dienomis. Kai kurioms poroms naudinga kartu aptarti, kokios pagalbos reikia būtent priešmenstruacinėje ciklo fazėje.
Dažniausi mitai apie PMDS
-
„Tai tiesiog jautresnis PMS.“
Ne. PMDS yra kliniškai reikšminga būklė, turinti aiškius diagnostinius kriterijus. -
„Jei hormonų tyrimai geri, vadinasi, problemos nėra.“
Ne. PMDS dažniausiai susijęs ne su hormonų kiekiu, o su jautrumu jų pokyčiams. -
„Tai tik emocinis silpnumas.“
Ne. PMDS yra su biologiniais ir psichologiniais procesais susijusi būklė. -
„Jei simptomai kartojasi kas mėnesį, reikia tiesiog priprasti.“
Ne. Pasikartojantys stiprūs simptomai yra signalas kreiptis pagalbos.
PMDS vis dar per dažnai lieka neatpažintas – tiek pačių moterų, tiek specialistų. O tai reiškia, kad daugelis gyvena su simptomais, nežinodamos, kas vyksta ir kaip sau padėti.
Todėl šiandien ypač svarbūs moksliniai tyrimai, kurie padeda suprasti šią būklę giliau ir kurti efektyvesnius pagalbos būdus.
Vienas jų – Lietuvoje vykdomas HEAL-Women tyrimas, nagrinėjantis hormoninių pokyčių ir moterų psichikos sveikatos ryšį.
