Plastiko šiandien randama visur – mūsų virtuvėse, kosmetikoje, maisto pakuotėse ir net ore. Todėl mokslininkų jau seniai nebestebina faktas, kad su plastiku susijusių cheminių medžiagų aptinkama ir žmogaus organizme.
Tačiau naujas 2026 m. Australijoje atliktas tyrimas nustebino net tyrėjus. Visų tyrimo dalyvių organizme buvo rasta plastiko gamyboje naudojamų junginių. Dar įdomiau tai, kad kai kurių jų kiekis sumažėjo vos per 7 dienas pakeitus kasdienius įpročius.
Ką tiksliai nustatė mokslininkai? Kurių įpročių keitimas davė didžiausią naudą? Ir ką šie rezultatai reiškia mums?
Tyrimo įžvalgomis dalinasi biomedicinos mokslų daktarė, fitofarmacijos ekspertė dr. Gabrielė Balčiūnaitė Murzienė.
Kas buvo tiriama?
2026 m. balandį žurnale Nature Medicine publikuotame tyrime dalyvavo 211 žmonių.
Visų dalyvių organizme buvo aptikta plastiko gamyboje naudojamų cheminių medžiagų pėdsakų.
Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė:
- ftalatams;
- bisfenoliams, įskaitant BPA ir BPF;
- kitoms medžiagoms, naudojamoms plastiko gamyboje.
Kai kurie šie junginiai priskiriami endokrininę sistemą trikdančioms medžiagoms, nes gali veikti hormonų veiklą organizme.
Mikroplastikas ir moters sveikata >>
Kaip šios medžiagos patenka į mūsų organizmą?
Pasak mokslininkų, dažniausi šaltiniai yra:
- maistas plastikinėse pakuotėse;
- konservai;
- plastikiniai buteliai ir maisto laikymo indai;
- maisto šildymas plastikinėse talpose;
- kai kurios kosmetikos ir higienos priemonės;
- namų dulkės ir oras.
Kadangi plastiko gamyboje naudojama daugiau nei 16 000 skirtingų cheminių medžiagų, visiškai išvengti kontakto su jomis praktiškai neįmanoma.
Kaip buvo organizuotas eksperimentas?
Iš visų tyrimo dalyvių 60 žmonių dalyvavo specialiame 7 dienų eksperimente.
Jie buvo suskirstyti į 5 grupes po 12 žmonių.
1 grupė: mažiau su plastiku kontaktavęs maistas
Šios grupės dalyviai stengėsi mažinti maisto kontaktą su plastiku.
2 grupė: mažiau su plastiku kontaktavęs maistas + virtuvės įrankiai be plastiko
Be maisto sąlyčio su plastiku mažinimo, buvo atsisakoma ir plastikinių virtuvės įrankių bei indų.
3 grupė: keistos tik asmens priežiūros priemonės
Šioje grupėje daugiausia dėmesio skirta kosmetikai, šampūnams, higienos ir kitoms asmens priežiūros priemonėms.
4 grupė: mažiau su plastiku kontaktavęs maistas + virtuvės įrankiai be plastiko + asmens priežiūros priemonės
Šios grupės dalyviai vienu metu mažino kontaktą su plastiku per kelis šaltinius.
5 grupė: kontrolinė grupė
Šie dalyviai nieko nekeitė:
- valgė kaip įprastai;
- naudojo tas pačias pakuotes ir indus;
- nepakeitė kasdienių įpročių.
Tai leido mokslininkams palyginti, kas vyksta organizme keičiant įpročius ir jų nekeičiant.
Ką konkrečiai reikėjo daryti dalyviams?
Tyrėjai galvojo net apie smulkiausias detales.
Pavyzdžiui:
- plastikiniai virtuvės įrankiai buvo pakeisti mediniais, metaliniais ar stikliniais;
- maistas buvo laikomas atskirai nuo plastiko;
- rekomenduota maistą šildyti stikliniuose induose;
- atsisakyta dalies plastikinių maisto laikymo priemonių.
Tikslas buvo kuo labiau sumažinti kasdienį kontaktą su plastiku.
Rezultatai nustebino
Vos per 7 dienas kai kurių plastiko junginių kiekis organizme reikšmingai sumažėjo.
Labiausiai dėmesį patraukė tai, kad:
- bisfenolio F (BPF) kiekis sumažėjo iki 60 %;
- sumažėjo ir kai kurių ftalatų koncentracijos.
Tai rodo, kad dalis šių junginių organizme neužsibūna ilgai ir jų kiekis gali gana greitai reaguoti į aplinkos pokyčius.
Kas darė didžiausią įtaką organizmo sąlyčiui su plastiku?
Analizuodami rezultatus mokslininkai pastebėjo aiškias tendencijas.
Didesnis plastiko junginių kiekis organizme dažniau buvo susijęs su:
Itin perdirbtu maistu
Kuo daugiau žmogus valgė itin perdirbto maisto, tuo didesnis buvo sąlytis su kai kuriais plastiko junginiais.
Maistu plastikinėse pakuotėse
Pakuotės buvo vienas svarbiausių galimų poveikio šaltinių.
Konservais
Kai kurių konservų vidinės dangos gali būti susijusios su bisfenolių poveikiu.
Dažnu plastiko naudojimu virtuvėje
Maisto dėžutės, plastikiniai indai, pjaustymo lentelės, įrankiai ir kitos priemonės taip pat buvo susijusios su didesniu plastiko junginių kiekiu.
Tyrėjai aptiko ryšį ir su kosmetika
Tyrimo metu pastebėta, kad kai kurių ftalatų kiekis organizme buvo susijęs su:
- kosmetikos priemonėmis;
- šampūnais;
- makiažo produktais.
Dirbtiniai kvapikliai (parfum/fragrance) šiuose produktuose dažnai yra vienas iš ftalatų šaltinių.
O kas nutiko kontrolinei grupei?
Įdomu tai, kad grupėje, kuri nieko nekeitė, kai kurių plastiko junginių koncentracijos ne sumažėjo, o padidėjo.
Dviejų junginių – mono-n-butil ftalato ir monobenzil ftalato – kiekiai per savaitę padidėjo atitinkamai apie 40 % ir 55 %.
Tai rodo, kad įprastoje kasdienėje aplinkoje kontaktas su šiomis medžiagomis vyksta nuolat.
Ką galime pakeisti savo kasdienybėje?
Visų pirma, nereikia siekti gyventi be plastiko. Šiandien tai praktiškai neįmanoma. Tačiau tyrimas rodo, jog net nedideli kasdieniai pokyčiai gali sumažinti sąlytį su kai kuriais plastiko junginiais.
Jei norite sumažinti kontaktą su plastiko junginiais, tyrimo autoriai siūlo pradėti nuo paprastų žingsnių:
- nešildyti maisto plastikiniuose induose;
- nenaudoti plastikinės pjaustymo lentelės;
- dažniau rinktis stiklinius ar nerūdijančio plieno indus;
- naudoti stiklinę ar metalinę gertuvę;
- mažinti konservų vartojimą;
- rečiau rinktis itin perdirbtą maistą;
- atidžiau rinktis kosmetiką ir higienos priemones su mažiau dirbtinių kvapiklių.
Svarbu žinoti: tyrimas turi ribotumų
Nors rezultatai atrodo daug žadantys, mokslininkai pabrėžia keletą svarbių apribojimų.
Tyrimo metu:
- nebuvo galima tiksliai įvertinti, kiek plastiko junginių buvo kontrolinės grupės maiste;
- tyrimo imtis buvo per maža, kad būtų galima daryti išvadas apie poveikį skirtingoms lytims;
- tyrimas neleidžia nustatyti ryšio tarp šių junginių ir konkrečių sveikatos sutrikimų.
Todėl šie rezultatai neturėtų būti vertinami kaip įrodymas, kad plastikas tiesiogiai sukelia konkrečias ligas.
Ką galime pasiimti iš šio tyrimo?
Šis tyrimas parodė du svarbius dalykus.
Pirma, plastiko gamyboje naudojamų cheminių medžiagų pėdsakų šiandien aptinkama praktiškai visų žmonių organizmuose.
Antra, net labai nedideli kasdieniai pokyčiai gali sumažinti kai kurių šių junginių kiekį vos per savaitę.
Tai nėra kvietimas bijoti plastiko ar išmesti visus plastikinius daiktus iš namų. Tačiau tai priminimas, kad mūsų kasdieniai pasirinkimai – kaip laikome maistą, kur jį šildome, kokias higienos priemones naudojame – gali turėti didesnę reikšmę, nei manėme iki šiol.
